22 May 2018

JSMP Sumáriu Kazu Tribunál Distritál Suai Periódu Marsu 2018

JUDICIAL SYSTEM MONITORING PROGRAMME PROGRAMA MONITORIZASAUN SISTEMA JUDISIÁRIU

Sumáriu Kazu Tribunál Distritál Suai Periódu Marsu 2018

A. Sumáriu Prosesu Julgamentu Kazu iha Tribunál Distritál Suai




1.    Totál kazu ne’ebé JSMP monitoriza:28

Artigu

Tipu Kazu

Númeru

Artigu 145 (KP) & artigu 2, no 35 letra (b) Lei Kontra Violénsia Doméstika (LKVD)

Ofensa ba integridade fízika simples ho natureza violénsia doméstika no tipu ilísitu sira kona-ba violénsia dométika

5

Artigu 145 (KP)

Ofensa ba integridade fízika simples

8

Artigu 316 (KP)

Kontrabandu

2

Artigu 145 (KP) & artigu 2, no 35 letra (b) LKVD, artigu 258, artigu 157 no artigu 251 (KP)

Ofensa ba integridade fízika simples ho natureza violénsia doméstika no tipu ilísitu sira kona-ba violénsia dométika, danu simples, furtu simples no ameasa

1

Artigu 180 (KP)

Fraude seksuál

1

Artigu 258 (KP)

Danu simples

1

Artigu 258 no 145 (KP)

Danu simples no ofensa ba integridade fízika simples

1

Artigu 23 no 172 (KP)

Tentativa violasaun seksuál

1

Artigu 179 (KP)

Abuzu seksuál ba ema ne’ebé labele reziste

1

Artigu 173 (KP)

Violasaun seksuál

1

Artigu 157 (KP)

Ameasa

1

Artigu 154 (KP)

Maus tratus ba kónjuje

1

Artigu 278 (KP)

Falsidade depoimentu ka deklarasaun

1

Artigu 252 (KP)

Furtu agravadu

1

Artigu 207 (KP)

Kondusaun sein karta

1

Artigu 5 (2), 20, 347(2), 790 husi Kódigu Prosesu Sivíl (KPS)no artigu 136, 1758 to’o 1761 (2) no 1787 (1c) Kódigu Sivíl (KC)

Asaun komun atu pratika aktu (Acão comun para pratica de acto) relasiona ho podér paternal

1

Totál



28



2.  Totál desizaun ne’ebé JSMP monitoriza: 20

Tipu desizaun

Númeru

Omologa dezisténsia keixa (artigu 262 KPP)

10

Suspensaun ba prizaun nia ezekusaun (artigu 68 KP)

6

Pena multa (artigu 67 KP)

3

Tribunálhatun despaixu ba rekerida

1

Totál

20



3.  Total kazu sira ne’ebé adia tuir JSMP nia monitorizaun: 4

Razaun adiamentu

Númeru

Arguidu no lezada la marka prezensa

4

Totál

4



4.  Totál kazu ne’ebé sei kontinua prosesu tuir JSMP nia monitorizasaun: 4



B. Deskripsaun sumariu ba desizaun kazu sira ne’ebé JSMP monitoriza:



1.    Krime ofensa ba integridade fízika simples ho natureza violénsia doméstika, danu  simples, furtu simples no ameasa



Nú. Prosesu                          : 0020/17.CVSLL

Kompozisaun Tribunál       : Singulár                                         

Juis                                         : Dr.Nasson Sarmento

Prokuradór                            : Dr.Napoleão Soares

Defeza                                   : Dr.Francisco Caetano Martins

Tipu pena                              : Pena prizaun fulan 1 suspende ba tinan 1, absolve no

omologa pedidu dezisténsia keixa



Iha 07 Marsu 2018, Tribunál Distritál Suai prezide julgamentu leitura sentensa ba krime ofensa ba integridade fízika simples ho natureza violénsia doméstika, danu simples, furtu simples no ameasa ne’ebé envolve arguidu CF hasoru nia feen boot, iha Distritu Covalima.



Akuzasaun Prokuradór

Prokuradór akuza katak iha 07 Outubru 2017, maizumenus iha tuku 07.00 dadeer, arguidu kaer samurai ameasa atu taa lezada, nune’e lezada tauk hodi halai sai hosi uma no ba tiha iha lezada nia família nia uma. Depoisde arguidu fila tiha ba feen ki’ik nia uma, lezada tama fali ba uma laranno hare katak CD televizaun nian 1 lakon, arguidu mós foti lezada nia bikan soe ba liur no fakar lezada nia etu sanan 1. Tanba ne’e lezada tuir kedas arguidu ba iha arguidu ninia feen ki’ik nia uma hodi husu fali CD telvizaun ne’ebé arguidu foti. Maibé arguidu hatan katak nia faan tiha ona. Lezada la fiar no tama ba uma laran hodi buka CD ne’e, maibé la hetan. Bainhira lezada sai hosi uma laran arguidu tuku dala 2 iha lezada nia reen-toos no rezulta lezada sofre moras no bubu iha lezada nia reen-toos.



Prokuradór akuza arguidu kontra artigu 145 KP kona-ba ofensa ba integridade fízika simples ho moldura penál to’o tinan 3 ka multa no konjuga ho artigu 2, 3, 35 no artigu 36 LKVD, artigu 251 KP kona-ba danu simples no artigu 258 KP kona-ba furtu simples no artigu 157 KP kona-ba ameasa.



Produsaun ba prova sira

Bazeia ba artigu 262 KPP kona-ba tentativa konsiliasaun, nune’e antes tama ba produsaun ba prova, juis husu atu halo tentativa konsiliasaun ba argidu no lezada ba krime danu simples, furtu simples no krime ameasa.



Iha prosesu konsiliasaun ne’e arguidu husu deskulpa ba lezada.Lezada konkorda ho pedidu ne’e no husu ba tribunál atu dezisté ninia-keixa hasoru arguidu ba krimedanu simples no furtu simples. Enkuantu ba krime ameasa lezada hakarak kontinua ba julgamentu.



Durante julgamentu, arguidu deklara katak iha akontesementu ne’e arguidu la ameasa lezada no la tuku lezada nia reen-toos, la soe lezada nia bikan no la fakar lezada nia etu.Arguidu foti deit CD televizaun nian.



Alegasaun finál

Prokuradór konsidera arguidu provadu komete krime hasoru lezada, mezmu arguidu nega faktu balun iha akuzasaun, maibé lezada konfirma faktu sira hotu iha akuzasaun. Tanba ne’e husu ba tribunál atu kondena arguidu ho pena prizaun tinan 1 fulan 3 no suspende ba tinan 2.



Enkuantu defezahusu ba tribunál atu absolve arguidu hosi krime ameasa no ofensa simples, tanba bazeia ba deklarasaun arguidu nian la prienxe krime rua ne’e.



Desizaun

Depoisde avalia faktus ne’ebé prodús durante julgamentu, tribunál konsidera arguidu provadu komete krime hasoru lezada, nune’e ba krime ofensa ba integridade fízika simples tribunál kondena arguidu ho pena prizaun fulan1 suspende ba tinan 1 no selu kustu judisiál US$10.00, no absolve arguidu hosi krime amesa, tanba la provadu.



2.    Krime ofensa ba integridade fízika simples ho natureza violénsia doméstika

Nú. Prosesu                          : 0016/17.CVMCT

Kompozisaun Tribunál       : Singulár

Juis                                         : Dr. Samuel da Costa Pacheco

Prokuradór                            : Dr. Napoleão Soares

Defeza                                   : Dr. Francisco Caetano Martins

Tipu pena                              : Pena prizaun tinan 1 suspende ba tinan 1



Iha 08 Marsu 2018, Tribunál Distritál Suai, prezide julgamentu leitura sentensa ba krime ofensa ba integridade fízika simples ne’ebé envolve arguidu AA hasoru nia feen, iha Distritu Covalima.



Akuzasaun Prokuradór

Prokuradór akuza katak iha 21 Maiu 2017, maizumenus iha tuku 10.00 dadeer, arguidu tuku dala 2 iha lezada nia ulunno tuku dala 1 iha lezada nia matan fukun parte loos no rezulta lezada sofre bubu, kanek no suku pontu 3 iha lezada nia matan fukun.



Prokuradór akuza arguidu kontra artigu 145 KP kona-ba ofensa ba integridade fízika simples no konjuga ho artigu 2, 3 no artigu 35 letra (b) LKVD.



Produsaun ba prova sira

Iha julgamentu arguidu konfesa faktu sirahotu iha akuzasaun no deklara katak diak malu ona ho lezada, arrepende ona nia hahalok no promete sei la komete tan krime hanesan hasoru lezada iha futuru. Iha parte seluk lezada konfirma faktu sira hotu iha akuzasaun, lezada mós deklara katak diak malu ona ho arguidu.



Alegasaun finál

Prokuradór konsidera arguidu provadu komete krime hasoru lezada bazeia ba konfisaun aguidu nian no deklarasaun hosi lezada. Tanba ne’e husu ba tribunál aplika pena prizaun fulan 3 suspende ba tinan 1 (ida).

Iha parte seluk defeza haktuir katak arguidu konfesa faktu sira hotu iha akuzasaun, arrepende ona  nia hahalok no diak malu ona ho lezada. Tanba ne’e husu ba tribunál atu kondena arguidu ho pena ne’ebé adekuadu.

Desizaun

Depoisde avalia faktu sira ne’ebé prodús durante julgamentu, tribunál konklui prosesu ne’e no kondena arguidu ho pena prizaun tinan 1suspende ba tinan 1 (ida).



3.    Krime kontrabandu

Nú. Prosesu                          : 0004/15.BBBGD

Kompozisaun Tribunál       : Koletivu

Juis                                         : Dr. Argentino Luisa Nunes, Dr. Alvaro Maria Freitas no Dr.

  Benjamin Barros

Prokuradór                            : Dr. João Marques

Defeza                                   : Dr. Francisco Caetano

Tipu pena                              : Pena multa US$120.00



Iha 12 Marsu 2018,Tribunál Distritál Suai prezide julgamentu leitura akordaun ba krime kontrabandu ne’ebé envolve arguidu Nelson dos Santos hasoru Diresaun Alfandega Estadu RDTL, iha Distritu Bobonaro.



Akuzasaun Prokuradór

Prokuradór akuza katak iha 29 Fevereiru 2016, arguiduhatama motor mio ho marka Honda Beet ne’ebé arguidu sosa iha Atambua-Indonezia ho folin US$450.00. Arguidu lori tama mai Timor-Leste ho ilegál liuhosi fronteira Mota Masin Batugade nian no hetan kapturasaun hosi Unidade Polisia Fronteira (UPF) tanba la hetan lisensa hosi Alfandega.



Prokuradór akuza arguidu kontra artigu 316KP kona-ba krime kontrabandu ho  moldura penál husi tinan 2 to’o tinan 6 prizaun ka multa.



Produsaun ba prova sira

Durante julgamentu arguidu konfesa faktus hotu iha akuzasaun, arguidu deklara katak arrepende ona nia hahalok no promete sei la komete tan krime hanesan iha futuru.



Prokuradór husu ba tribunál atu presindedepoimentu testemuña hosi Unidade Polísia Fronteira (UPF) ne’ebé antes ne’e prokuradór aprezenta ona ba tribunál tanba arguidu konfesa faktus hotu iha akuzasaun. Iha parte seluk, defeza konkorda ho pedidu ne’e.



Alegasaun finál

Prokuradór husu ba tribunál atu kondena arguidu ho pena multa, atu evita arguidu repete ninia hahalok ne’e iha futuru.



Iha parte seluk, defeza husu ba tribunál atu aplika pena ne’ebé adekuadu ba arguidu, tanba arguida konfesa no arrepende ona nia hahalok.



Desizaun

Depoisde avalia faktu sira ne’ebé prodús durante julgamentu, tribunál konklui prosesu ne’e no kondena arguidu ho pena multa US$120.00 ne’ebé sei selu US$1.00 kada loron durante loron 120. Tribunál mós fiksa pena alternativa durante loron 80 prizaun, bainhira arguidu la kumpri pena refere.



4.    Krime ameasa

Nú. Prosesu                          : 17/16.ANHTB

Kompozisaun Tribunál       : Singulár

Juis                                         : Dr. Nasson Sarmento

Prokuradór                            : Dr. Ricardo Godinho

Defeza                                   : Dr. Albino de Jesus Pereira

Tipu pena                              : Omologa pedidu dezisténsia keixa



Iha 13 Marsu 2018, Tribunál Distritál Suai liuhosi tribunál movél iha Distritu Ainaro prezide julgamentu leitura sentensa ba krime ameasa ne’ebé envolve arguidu Julito de Araujono arguidu Laurentino de Araújo hasoru lezaduFrederico de Araujo, iha Distritu Ainaro.



Akuzasaun Prokuradór

Prokuradór akuza katak iha 29 Setembru 2016,bainhira arguidu sira filahosi to’ós, arguidu sira losu tiha estaka ne’ebé elementu xineza sira tidin hanesan sinál ba haluan estrada. Nune’e lezadu hase arguidu sira katak “nusa mak imi losu tiha estakane’e?” Arguidu sira hatan ba lezadu katak rai ne’e partense ba sira-nian no lezadu mós hatan katak rai ne’e ita hotu nian. Tanba ne’e entrega ba Estaduhodi loke estrada ba ita hotu. Depois lezadu hatan hanesan ne’e, arguidu sira hakbesik ba lezadu no taa katana ba rai no dehan katak se ema ruma sei kontinua haluan estrada arguidu sira sei tetak tiha lezadu. Aktu ne’e halo lezadu sente tauk no la hakmatek tanba ne’e lezadu ba hato’ó keixa iha Polisia Eskuarda Ainaro.



Prokuradór akuza arguidu kontra artigu 157KP kona-ba krime ameasa ho nia moldura penál to’o tinan 1 ka multa.



Produsaun ba prova sira

Bazeia ba artigu 262 KPP kona-ba tentativa ba konsiliasaun, nune’e antes tama ba produsaun ba prova sira, juis husu atu halo tentativa konsiliasaun ba arguidu sira no lezadu.



Iha prosesu konsiliasaun ne’e, arguidu sira husu deskulpa ba lezadu no promete sei la komete tan krime hanesan hasoru lezadu iha futuru. Lezadu konkorda ho pedidu ne’e no husu ba tribunál atu dezisté ninia-keixa hasoru arguidu.



Alegasaun finál

Prokuradór no Defeza konkorda ho akordu dame ne’ebé parte rua deside ona no husu ba tribunál atu omologa prosesu ne’e.



Desizaun

Bazeia ba pedidu dezisténsia hosi lezada no akordu dame hosi parte sira, tribunál konklui prosesu ne’e no omologa akordu dame entre parte sira.



5.    Krime ofensa ba integridade fízika simples ho natureza violénsia doméstika

Nú.Prosesu                           : 6/17.ANAHV

Kompozisaun Tribunál       : Singulár                                         

Juis                                         : Dr.Nasson Sarmento

Prokuradór                            : Dr.Matias Soares

Defeza                                   : Dr. Manuel Amaral

Tipu pena                              : Pena multa US$45.00

Iha 13 Marsu 2018,Tribunál Distritál Suai liuhosi tribunál movél iha Distritu Ainaro, prezide julgamentu leitura sentesa ba krime ofensa ba integridade fízika simples ho natureza violénsia doméstika ne’ebé envolve arguiduHJdS hasoru nia feen, iha Distritu Ainaro.

Akuzasaun Prokuradór

Prokuradór akuza katak iha 13 Janeiru 2017, arguidu basa dala 1 iha lezada nia hasan parte loos no rezulta lezada sofre moras iha lezada nia hasan.

Prokuradór akuza arguidu kontra artigu 145 KP kona-ba krime ofensa ba integridade fízika simples ho nia moldura penál to’o tinan 3 ka multa no konjuga ho artigu 2, 3, 35 no artigu 36 LKVD.

Produsaun ba prova sira

Durante julgamentu arguidu konfesa faktu sirahotu iha akuzasaun, arguidu deklara katak diak malu ona ho lezada, arrepende ona nia hahalok  no promete sei la komete tan krime hanesan hasoru nia feen iha futuru. Iha parte seluk lezada konfirma faktu sira hotu iha akuzasaun, lezada mós deklara katak diak malu ona ho arguidu.



Alegasaun finál

Prokuradór konsidera arguidu provadu komete krime hasoru lezada bazeia ba arguidu nia konfisaun no deklarasaun hosi lezada. Tanba ne’e husu ba tribunál atu kondena arguidu ho pena prizaun fulan 6  suspende ba tinan 1 fulan 6 atu prevene arguidu repete tan hahalok ne’e iha futuru.

Enkuantu defeza husu ba tribunál aplika pena multa ba arguidu tanba arguidu konfesa faktus hotu iha akuzasaun, arrepende ona nia hahalok no promete sei la komete tan krime hanesan hasoru lezada iha futuru.

Desizaun

Depoisde avalia faktu sira ne’ebé prodús durante julgamentu, tribunál konklui prosesu ne’e no kondena arguidu ho pena multa US$45.00 ne’ebé sei selu US$1.00 kada loron durante loron 45 no selu kustu judisiál US$10.00. Tribunál mós fiksa pena alternativa durante loron 30 prizaun, bainhira arguidu la kumpri pena refere.



6.    Krime ofensa ba integridade fízika simples

Nú. Prosesu                          : 0017/17.ANANV

Kompozisaun Tribunál       : Singulár

Juis                                         : Dr. Nasson Sarmento

Prokuradór                            : Dr. Ricardo Godinho

Defeza                                   : Dr. Albino de Jesus Pereira

Tipu pena                              : Omologa pedidu dezisténsia keixa



Iha 14 Marsu 2018, Tribunál Distritál Suai liuhosi tribunál movél iha Distritu Ainaro, prezide julgamentu tentativa konsiliasaun ba krime ofensa ba integridade fízika simples ne’ebé envolve arguidu Cornelio da Costa hasoru nia feton (Veronica da Costa), iha Aldeia Ria Mori, Suku Soru Kraik, Sub-distritu Ainaro Vila, Distritu Ainaro.



Akuzasaun Prokuradór

Prokuradór akuza katak iha 02 Maiu 2017, arguidu tuku dala 2 iha lezada nia hasan parte loos no rezulta lezada sofre moras iha lezada nia hasan. Kazu ne’e akontese bainhira lezada halimar berlindus ho lezada nia alin feto no lezada nia alin tanis, nune’e arguidu hase dehan “feto boot ona mós halimar fali berlindus ho labarik ki’ik.”Hafoin arguidu ho lezada diskute malu no arguidu komete aktu ne’e hasoru lezada.



Prokuradór akuza arguidu kontra artigu 145 KP kona-ba krime ofensa ba integridade fízika simples ho moldura penál to’o tinan 3 ka multa.



Produsaun ba prova sira

Bazeia ba artigu 262 KPP kona-ba tentativa ba konsiliasaun, tanba ne’e antes tama ba produsaun ba prova, juis husu atu halo tentativa konsiliasaun ba arguidu no lezada.



Iha prosesu konsiliasaun ne’e, arguidu husu deskulpa ba lezada no deklara katak arrepende ona nia hahalok tanba sira hanesan feton ho naan. Lezada konkorda ho pedidu ne’e no husu ba tribunál atu dezisté ninia-keixa hasoru arguidu.



Alegasaun finál

Prokuradór no defeza apresia akordu dame ne’ebé parte rua deside ona no husu ba tribunál atu omologa prosesu ne’e.



Desizaun

Bazeia ba pedidu dezisténsia hosi lezada no akordu dame hosi parte rua, tribunál konklui prosesu ne’e no omologa akordu dame entre parte sira.



7.    Krime ofensa ba integridade fízika simples

Nú. Prosesu                          : 0018/17.ANANV

Kompozisaun Tribunál       : Singulár

Juis                                         : Dr. Argentino Luisa Nunes

Prokuradór                            : Dr. Matias Soares

Defeza                                   : Dr. Albino de Jesus Pereira

Tipu pena                              : Omologa pedidu dezisténsia keixa



Iha 14 Marsu 2018, Tribunál Distritál Suai liuhosi tribunál movél iha Distritu Ainaro prezide julgamentu tentativa konsiliasaun ba krime ofensa ba integridade fízika simples ne’ebé envolve arguida Veronica da Costa hasoru nia alin feto (Elia da Costa), iha Aldeia Terlora,Suku Soro,Sub-distritu Ainaro Vila,Distritu Ainaro.



Akuzasaun Prokuradór

Prokuradór akuza katak iha 01 Maiu 2017, arguida basa dala 2 iha lezada nia hasan parte karuk no rezulta lezada sofre moras, bubu no metan iha lezada nia hasan. Kazu ne’e akontese bainhira arguida nia aman haruka lezada atu haree no tau matan ba kuda ne’ebé kesi hela iha uma kotuk, maibé lezada lakohi ba no halimar tiha berlindus. Tanba ne’e arguida hase lezada no lezada responde katak “sibuk fali,’’ nune’e arguida komete aktu ne’e hasoru lezada.



Prokuradór akuza arguida kontra artigu 145 KP kona-ba krime ofensa ba integridade fízika simples ho moldura penál to’o tinan 3 ka multa.



Produsaun ba prova sira

Bazeia ba artigu 262 KPP kona-ba tentativa ba konsiliasaun, tanba ne’e antes tama ba julgamentu produsaun ba prova, juis husu atu halo tentativa konsiliasaun ba arguida no lezada.



Iha prosesu konsiliasaun ne’e arguida husu deskulpa ba lezada no deklara katak arrepende ona nia hahalok tanba sira nia relasaun nu’udar bin ho alin. Lezada konkorda ho pedidu ne’e no husu ba tribunál atu dezisté ninia-keixa hasoru arguida.



Alegasaun finál

Prokuradór no defeza apresia akordu dame ne’ebé parte rua deside ona no husu ba tribunál atu omologa prosesu ne’e.



Desizaun

Bazeia ba pedidu dezisténsia hosi lezada no akordu dame hosi parte rua, tribunál konklui prosesu ne’e no omologa akordu dame entre parte sira.



8.    Krime ofensa ba integridade fízika simples

Nú. Prosesu                          : 0004/17.ANHTB

Kompozisaun Tribunál       : Singulár

Juis                                         : Dr. Argentino Luisa Nunes

Prokuradór                            : Dr. Matias Soares

Defeza                                   : Dr. Albino de Jesus Pereira

Tipu pena                              : Omologa pedidu dezisténsia keixa



Iha 14 Marsu 2018, Tribunál Distritál Suai liuhosi julgamentu iha tribunál movél iha Distritu Ainaro, prezide julgamentu tentativa konsiliasaun ba krime ofensa ba integridade fízika simples ne’ebé envolve arguida Madalena da Silva hasoru ninia viziña (Luciana dos Santos), iha Suku Mauxiga, Sub-distritu Hatobuiliku, Distritu Ainaro.



Akuzasaun Prokuradór

Prokuradór akuza katak iha 09 Maiu 2017, arguida kaer lezada nia fu’uk no tuku dala 4 iha lezada nia oin no lori fatuk tuda lezada nia kotuk laran. Kazu ne’e akontese bainhira arguida ho nia oan ba kuru bee, depoisde kuru hotu bee arguida la taka torneira no bee sulin estraga deit. Tanba ne’e lezada ko’alia maibé la temi arguida nia naran, derepente arguida simu hasoru lezada ho tolok. Lezada mós la simu tanba arguida tolok nia, nune’e sira diskute malu no arguida komete aktu ne’e hasoru lezada.



Prokuradór akuza arguida kontra artigu 145 KP kona-ba krime ofensa ba integridade fízika simples ho moldura penál to’o tinan 3 ka multa.



Produsaun ba prova sira

Bazeia ba artigu 262 KPP kona-ba tentativa ba konsiliasaun, tanba ne’e antes tama ba produsaun ba prova, juis husu atu halo tentativa konsiliasaun ba arguida no lezada.



Iha prosesu konsiliasaun ne’e, arguida husu deskulpa ba lezada no deklara katak arrepende ona nia hahalok tanba sira moris hanesan viziñu. Lezada konkorda ho pedidu ne’e no husu ba tribunál atu dezisté ninia-keixa hasoru arguidu.



Alegasaun finál

Prokuradór no Defeza apresia akordu dame ne’ebé parte rua deside ona no husu ba Tribunál atu omologa prosesu ne’e.



Desizaun

Bazeia ba pedidu dezisténsia hosi lezada no akordu dame hosi parte rua, tribunál konklui prosesu ne’e no omologa akordu dame entre parte sira.



9.    Krime ofensa ba integridade fízika simples

Nú. Prosesu                          : 0012/16.ANANV

Kompozisaun Tribunál       : Singulár

Juis                                         : Dr. Nasson Sarmento

Prokuradór                            : Dr. Ricardo Godinho

Defeza                                   : Dr. Albino de Jesus Pereira

Tipu pena                              : Omologa pedidu dezisténsia keixa



Iha 14 Marsu 2018, Tribunál Distritál Suai liuhosi tribunál movél iha Distritu Ainaro prezide julgamentu tentativa konsiliasaun ba krime ofensa ba integridade fízika simples ne’ebé envolve arguidu Nelson dos Reis,Nuno Almeida, Ruben de Jesus no Natalino S.L. Magno hasoru lezadu Bernadino Pacheco, iha Aldeia Ainaro Leten, Suku Ainaro, Sub-distritu Ainaro Vila,Distritu Ainaro.



Akuzasaun Prokuradór

Prokuradór akuza katak iha 27 Fevereiru 2016, lezadu diskute malu ho arguidu Nelson nia alin feto Agusta, iha loja xina nia-oin.Bainhira lezadu fila ba uma, arguidu Natalino no Ruben ba tuir lezadu iha nia uma.Arguidu Natalino buka lezadu atu koalia kona-ba kazu ne’ebé akontese entre arguidu Nelson nia alin no lezadu. Derepente arguidu Nelson hosi kotuk, tuku dala 2 iha lezadu nia kanurukno lezadu monu ba rai no arguidu sira seluk sama lisuk lezadu no rezulta lezadu sofre kanek iha lezadu nia isin lolon.



Prokuradór akuza arguidu sira kontra artigu 145 KP kona-ba krime ofensa ba integridade fízika simples ho moldura penál to’o tinan 3 ka multa.



Produsaun ba prova sira

Bazeia ba artigu 262 KPP kona-ba tentativa ba konsiliasaun, tanba ne’e antes tama ba produsaun ba prova, juis husu atu halo tentativa konsiliasaun ba arguidu sira no lezadu.



Iha prosesu konsiliasaun ne’e, arguidu sira husu deskulpa ba lezadu no deklara katak arrepende ona sira nia hahalok tanba sira hanesan kolega. Lezadu konkorda ho pedidu ne’e no husu ba tribunál atu dezisté ninia-keixa hasoru arguidu sira.



Alegasaun finál

Prokuradór no defeza apresia akordu dame ne’ebé parte rua deside ona no husu ba Tribunál atu omologa prosesu ne’e.



Desizaun

Bazeia ba pedidu dezisténsia hosi lezadu no akordu dame hosi parte rua, tribunál konklui prosesu ne’e no omologa akordu dame entre parte sira



10. Krime ofensa ba integridade fízika simples

Nú. Prosesu                          : 0012/15.ANHTB

Kompozisaun Tribunál       : Singulár

Juis                                         : Dr. Samuel da Costa Pacheco

Prokuradór                            : Dr. Matias Soares

Defeza                                   : Dr. Albino de Jesus Pereira

Tipu pena                              : Omologa pedidu dezisténsia keixa



Iha 14 Marsu 2018, Tribunál Distritál Suai liuhosi tribunál movél iha Distritu Ainaro, prezide julgamentu tentativa konsiliasaun ba krime ofensa ba integridade fízika simples ne’ebé envolve arguidu Izac Xavier, Horacio Caldas, Jaimito do Carmono Rodolfo Corte Real hasoru lezadu Lucio de Araújo no lezada Mafalda de Jesus, iha Aldeia Nularan, Suku Nunumoge, Sub-distritu Hatobuilico, Distritu Ainaro.



Akuzasaun Prokuradór

Prokuradór akuza katak iha 08 Novembru 2015, arguidu Rudolfo tebe dala 4 iha lezadu nia hirus matan no rezulta lezadu monu ba rai. Iha momentu ne’ebá,lezada Mafalda atu satan netik lezadu, nune’e arguidu Izac tuku dala 1 iha lezada Mafalda nia hasan parte loos no rezulta lezada monu ba rai. Liután arguidu sira tuku lisuk lezadu ne’ebé monu hela iha rai. Kazu ne’e akontese tanba arguidu sira diskute malu ho lezadu kona-ba baliza rai kafe nian ne’ebé DNTP sira sukat.



Prokuradór akuza arguidusira kontra artigu 145 KP kona-ba krime ofensa ba integridade fízika simples ho moldura penál to’ó tinan 3 ka multa.



Produsaun ba prova sira

Bazeia ba artigu 262 KPP kona-ba tentativa ba konsiliasaun, tanba ne’e antes tama ba produsaun ba prova, juis husu atu halo tentativa konsiliasaun ba arguidu sira no lezadu no lezada sira.



Iha prosesu konsiliasaun ne’e, arguidu sirahusu deskulpa ba lezadu no lezada, arguidu sira mós deklara katak arrepende ona sira nia hahalok tanba sira hanesan viziñu. Lezadu no lezada konkorda ho pedidu ne’e no husu ba tribunál atu dezisté sira ninia keixa hasoru arguidu sira.



Alegasaun finál

Prokuradór no defeza apresia akordu dame ne’ebé parte rua deside ona no husu ba tribunál atu omologa prosesu ne’e.



Desizaun

Bazeia ba pedidu dezisténsia hosi lezadu no lezada no akordu dame hosi parte rua, tribunál konklui prosesu ne’e no omologa akordu dame entre parte sira



11. Krime ofensa ba integridade fízika simples

Nú. Prosesu                          : 0047/17.ANANV

Kompozisaun Tribunál       : Singulár

Juis                                         : Dr. Nasson Sarmento

Prokuradór                            : Dr. Ricardo Godinho

Defeza                                   : Dr. Manuel Amaral

Tipu pena                              : Omologa pedidu dezisténsia keixa



Iha 14 Marsu 2018, Tribunál Distritál Suai liuhosi tribunál movél iha Distritu Ainaro prezide julgamentu tentativa konsiliasaun ba krime ofensa ba integridade fízika simples ne’ebé envolve arguidu Vasco Gomes de Araújo hasoru lezadu Florindo Lopez iha Aldeia Mau-Ulo, Suku Mau-Ulo, Sub-distritu Ainaro Vila, Distritu Ainaro.



Akuzasaun Prokuradór

Prokuradór akuza katak iha 01 Novembru 2017, lezadu ku’ú has besik arguidu nia uma no fó ba arguidu nia oan no arguidu nia feen haruka nia oan soe tiha has ne’e. Arguidu nia feen bolu arguidu atu hare lezadu ne’ebé iha has leten, no hafoin arguidu ho hirus no bolu lezadu tun hosi has leten. Arguidu buka lezadu nia avo atu rezolve, maibé arguidu la hetan lezadu nia avo, nune’e arguidu ba tuir lezadu hodi kaer iha lezadu nia faru kakorok, basa dala 2 iha lezadu nia hasan parte karuk no loos no tuku dala 1 iha lezadu nia hirus matan no rezulta lezadu sofre moras durante semana1.



Prokuradór akuza arguidu kontra artigu 145 KP kona-ba krime ofensa ba integridade fízika simples ho moldura penál to’o tinan 3 ka multa.



Produsaun ba prova sira

Bazeia ba artigu 262 KPP kona-ba tentativa ba konsiliasaun, tanba ne’e antes tama ba produsaun ba prova, juis husu atu halo tentativa konsiliasaun ba arguida no lezadu.



Iha prosesu konsiliasaun ne’e, arguidu husu deskulpa ba lezadu no deklara katak arrepende ona nia hahalok no promete sei la komete tan krime hanesan hasoru lezadu iha futuru. Lezadu konkorda ho pedidu ne’e no husu ba Tribunál atu deziste ninia-keixa hasoru arguidu.



Alegasaun finál

Prokuradór no defeza apresia akordu dame ne’ebé parte rua deside ona no husu ba Tribunál atu omologa prosesu ne’e.



Desizaun

Bazeia ba pedidu dezisténsia hosi lezada no akordu dame hosi parte rua,tribunál konklui prosesu ne’e no omologa akordu dame entre parte sira.



12. Krime ofensa ba integridade fízika simples ho natureza violénsia doméstika

Nú. Prosesu                          : 0032/17.CVSUT

Kompozisaun Tribunál       : Singulár

Juis                                         : Dr. Nasson Sarmento

Prokuradór                            : Dr. Ricardo Godinho

Defeza                                   : Dr. Francisco Caetano Martins

Tipu pena                           : Pena prizaun fulan 1 suspende tinan 1



Iha 20 Marsu 2018, Tribunál Distritál Suai prezide julgamentu leitura sentensa ba krime ofensa ba integridade fízika simples ne’ebé envolve arguidu SHF hasoru nia feen, iha Distritu Covalima



Akuzasaun Prokuradór

Prokuradór akuza katak iha 07 Agostu 2017, maizumenus iha tuku 16.00 lorokraik, arguidu basa dala 2 iha lezada nia hasan parte karuk no loos, rasta lezada nia liman no rezulta lezada monu rai. Arguidu kontinua kaer gas air mata rega ba lezada nia oin, maibé la konsege kona tanba lezada ses an tiha. Arguidu mós dulas lezada nia liman, atu tau borgol ba lezada nia liman maibé la konsege, tanba lezada halai sai hosi uma laran ba liur.Aktu hirak ne’e rezulta lezada sofre moras no bubu iha lezada nia hasan no moras maka’as iha lezada nia liman.



Prokuradór akuza arguidu kontra artigu 145 KP kona-ba ofensa ba integridade fízika simples no konjuga ho artigu 2, 3 no artigu 35 letra (b) LKVD.



Produsaun ba prova sira

Durante julgamentu arguidu deklara katak iha akontesementu ne’e lezada kaer uluk tudik modo atu sona arguidu, nune’e arguidu kaer lezada nia liman no tudik monu ba rai.Lezada tata arguidu nia liman, nune’e arguidu basa dala 2 iha lezada nia hasan parte loos no karuk. Arguidu mós deklara katak arrepende ona nia hahalok no foin primeira-vez mai hatan iha tribunál.



Iha parte seluk lezada deklara katak lezada kaer duni tudik, maibé laiha intensaun atu sona arguidu no tudik lezada uza atu selok armari. Lezada mós hatutan katak arguidu buti lezada nia liman ho maka’as, nune’e lezada tata arguidu nia liman no lori bingkai foto baku arguidu nia oin. Lezada hare arguidu kaer gas air mata tanba ne’e nia halai ba dapur laran no arguidu tuir no rasta lezada nia liman halo lezada monu ba rai.



Alegasaun finál

Prokuradór haktuir katak arguidu konfesa parsialmente ba faktus sira iha akuzasaun, no krime ne’e akontese duni. Tanba ne’e husu ba ttribunál aplika pena multa ba arguidu atu evita arguidu repete tan nia hahalok ne’e iha futuru.



Enkuantu defeza husu ba tribunál atu halo alterasaun jurídiku hosi artigu 145 KP kona-ba ofensa ba integridade fízika simples ba fali artigu 151 KP kona-ba ofensa korporál resíproka tanba krime ne’e la prense rekezitu sira hosi krime ofensa fízika simples no tanba iha akontesementu ne’e lezada mós tata no baku arguidu nia oin.



Desizaun

Depoisde avalia faktus ne’ebé prodús durante julgamentu, tribunál konsidera arguidu provadu komete krime ofensa ba integridade fízika simples no kondena arguidu ho pena prizaun loron 30  prizaun no suspende ba tinan  1, selu kustu judisiál US$10.00.



13. Krime kontrabandu

Nú. Prosesu                          : 0005/15.BBBLD

Kompozisaun Tribunál       : Koletivu

Juis                                         : Dr. Argentino Luisa Nunes, Dr. Alvaro Maria Freitas no Dr.

  Benjamin Barros

Prokuradór                            : Dr. Ricardo Godinho

Defeza                                   : Dr. Francisco Caetano

Tipu pena                              : Pena prizaun tinan 3 suspende ba tinan 3



Iha 21 Marsu 2018,Tribunál Distritál Suai prezide julgamentu leitura akordaun ba krime kontrabandu ne’ebé envolve arguidu Nicolau Diaz Ximenes, Juliana Guterres hasoru Diresaun Alfandega RDTL, iha Distritu Bobonaro.



Akuzasaun Prokuradór

Prokuradór akuza katak iha 03 Marsu2015, arguidu no arguida sai hosi Dili ba iha Fronteira Batugade hodi foti osan ne’ebé Sr. Feliciano debe hela hamutuk US$190.00. Depoisde ne’e arguidu sira tama ba Atambua hodi sosa kilat manu lolon 7 iha  loja Roda Baru, Atambua, Indonezia atu faan iha Dili Kada kilat 1 ho folin US$25.00 no kilat 7 ne’e ho total osan US$175.00. Arguidu sira lori kilat sira ne’e tama mai Timor-Leste liu hosi dalan ilegál iha área fronteira Mota Masin, Batugade nian no hetan kapturasaun hosi Polísia UPF, tanba laiha koñesementu hosi Alfandega.



Prokuradór akuza arguidu sira kontra artigu 316KP kona-ba kontrabandu ho nia muldura penál tinan 2 to’o tinan 6 iha prizaun ka multa.



Produsaun ba prova sira

Durante julgamentuarguidu no arguida sira konfesa faktu sira hotu iha akuzasaun no deklara katak sira arrepende ona sira nia hahalok.



Prokuradór husu ba tribunál atu presinde testemuña hosi Unidade Polísia Fronteira (UPF) nia depoimentu ne’ebé antes ne’e prokuradór aprezenta ona ba tribunál tanba arguidu konfesa faktu sira hotu iha akuzasaun. Iha parte seluk, defeza konkorda ho pedidu ne’e.



Alegasaun finál

Prokuradór konsidera arguidu no arguida provadu komete krime kontrabandu bazeia ba konfisaun hosi arguidu no arguida sira. Tanba ne’e husu ba tribunál atu kondena arguidu no arguidu ho pena prizaun tinan 3 suspende ba tinan 3.



Iha parte selukdefeza husu ba tribunál atu aplika pena ne’ebé adekuadu ba arguidu no arguida, tanba arguidu no arguida konfesa, arrepende ona sira nia hahalok no foin primeira-vez mai hatan iha tribunál.



Desizaun

Depoisde avalia faktu sira ne’ebé prodús durante julgamentu, tribunál konklui prosesu ne’e no kondena arguidu no arguidaho pena prizaun tinan 3 suspende ba tinan 3 no selu kustu judisiál US$25.00.



14. Krime kondusaun sein karta   

Nú. Prosesu                          : 0010/17.MFSTR

Kompozisaun Tribunál       : Singulár

Juis                                         : Dr. Samuel Pacheco 

Prokuradór                            : Dr. Matias Soares

Defeza                                   : Dr. Albino de Jesus Pereira

Tipu pena                              : Pena multa US$30.00



Iha 26 Marsu 2018, Tribunál Distritál Suai liuhosi tribunál movél iha Distritu Manufahi, prezide julgamentu leitura sentensa ba krime kondusaun sein karta ne’ebé envolve arguiduHipolito Lobato hasoru Estadu RDTL, iha Distritu Manufahi.



Akuzasaun Prokuradór

Prokuradór akuza katak iha 05 Setembro 2017, iha tuku15.00 lokraik, arguidu lori motor iha dalan públiku área Marimata. Bainhira polísia pasa revista no hetan katak arguidu laiha karta kondusaun.



Prokuradór akuza arguidu kontra artigu 207 KP kona-ba krime kondusaun sein karta ho moldura penál tinan 2 ka multa.



Produsaun ba prova sira

Durante julgamentu arguidu konfesa faktus hotu iha akuzasaun, arguidu mós deklara katak arrepende ona nia hahalok. Arguidu hanesan estudante no agora dadaun trata hela karta kondusaun.



Alegasaunfinál 

Prokurádor konsidera arguidu provadu komete krime kondusaun sein karta, bazeia ba konfisaun arguidu nian. Tanba ne’e husu ba tribunál atu kondena arguidu ho pena prizaun tinan 1 suspende ba tinan 1 (ida).



Iha parte seluk,defeza haktuir katak arguidu konfesa faktus hotu iha akuzasaun, arrepende ona nia hahalok no agora dadaun trata hela karta kondusaun,hanesan estudante, arguidu mós sei dependensia ekonómia ba ninia inan ho aman. Tanba ne’e husu ba tribunál atu kondena arguidu ho pena ne’ebé adekuadu.



Desizaun

Tribunál konklui prosesu ne’e no kondena arguidu ho pena multa US$30.00, ne’ebé sei selu kada loron 0.50 sentavus durante loron 60. Tribunál mós fiksa pena alternativa durante loron 40 prizaun, bainhira arguidu la kumpri pena refere.



15. Krime ofensa integridade fízika simples

Nú. Prosesu                          : 0081/15.ANATB

Kompozisaun Tribunál       : Singulár

Juis                                         : Dr. Samuel Pacheco 

Prokuradór                            : Dr. Matias Soares

Defeza                                   : Dr. Albino de Jesus Pereira

Tipu pena                              : Omologa pedidu dezisténsia keixa



Iha 26 Marsu 2018,Tribunál Distritál Suai liuhosi tribunál movél iha Distritu Manufahi, prezide julgamentu tentativa konsiliasaun ba krime ofensa ba integridade fízika simples, ne’ebé envolve arguidu Marselino Xavier hasoru ninia feton (Josefina Xavier) iha Distritu Manufahi.



Akuzasaun Prokuradór

Prokuraór akuza katak iha 16 Dezembru 2015, arguidu husu lezada kona-ba ninia manu futu ne’ebé lakon, no lezada hatan katak nia la hetan tanba nia ba tiha to’os. Maibé arguidu la satisfas no tuku dala 4 iha lezada ninia kabun mamar.



Prokuradór akuza arguidu kontra artigu 145 KP kona-ba ofensa ba integridade fízika simples ho moldura penál to’o tinan 3 ka multa.



Produsaun ba prova sira 

Bazeia ba artigu 262 KPP kona-ba tentativa ba konsiliasaun, tanba ne’e antes tama ba produsaun ba prova, juis husu atu halo tentativa konsiliasaun ba arguidu  no lezadu.



Iha prosesu konsiliasaun ne’e, arguidu husu deskulpa ba lezada no deklara katak nia arrepende ona ninia hahalok no promete sei la komete tan krime hasoru lezada iha futuru. Lezada konkorda ho pedidu ne’e no husu ba tribunál atu dezisté ninia keixa hasoru arguidu.



Alegasaun finál

Prokuradór no defeza apresia akordu dame ne’ebé parte rua deside ona no husu ba tribunál atu omologa prosesu ne’e.



Desizaun

Bazeia ba pedidu dezisténsia hosi lezada no akordu dame hosi parte rua, tribunál konklui prosesu ne’e no omologa akordu entre parte sira.



16. Krime danu simples no ofensa integridade fízika simples

Nú. Prosesu                          : 0010/14. MFMFI

Kompozisaun Tribunál       : Singulár

Juis                                         : Dr. Alvaro Maria Freitas   

Prokuradór                            : Dr. Matias Soares

Defeza                                   : Dr. Manuel Amaral

Tipu pena                              : Omologa pedidu dezisténsia keixa



Iha 26 Marsu 2018, Tribunál Distritál Suai liuhosi tribunál movél iha Distritu Manufahi,  prezide julgamentu tentativa konsiliasaunba krime danu simples no ofensa ba integridade fízika simples, ne’ebé  envolve arguidu Vicente Tilman, Frenque Yap Tilman no Abilio da Costahasoru lezadu Hermenegildo de Andrade no Marcelo  da Costa, iha Distritu Manufahi.



Akuzasaun Prokuradór

Prokuradór akuza katak iha 04 Outubru 2014, iha tuku 18.00 lokraik, arguidu sira buka lezadu Hermenegildo ninia oan Akau, iha lezadu Hermenegildo nia uma maibélezadu hatan katak Akau laiha.Tanba ne’e arguidu sira lori fatuk tuda lezadu ninia kotuk laran, tuda vidru janela uma nian to’o rahun no estraga kadeira masa. Lezadu Marcelo atu salva lezadu Hermenegildo, maibé arguidu Abilio tuku dala 1 iha lezadu Marcelo nia tilun hun. Kazu ne’e akontese tanba antes ne’e arguidu sira iha problema ho lezadu ninia oan Akau iha fatin futu manu nian.



Prokuradór akuza arguidu sira kontra artigu 258 KP kona-ba danu simples ho moldura penál to’o tinan 3 ka multano artigu 145 KP kona-ba ofensa ba integridade fízika simples ho ninia moldura penál tinan 3 ka multa.



Produsaun ba prova sira 

Bazeia ba artigu 262 KPP kona-ba tentativa ba konsiliasaun, tanba ne’e antes tama ba produsaun ba prova, juis husu atu halo tentativa konsiliasaun ba arguidu sira no lezadu sira.



Iha prosesu konsiliasaun ne’e arguidu sira husu deskulpa ba lezadu sira no fó indemnizasaun ba lezadu Hermenegildo ho osan US$200.00 hodi hadia fila fali sasan sira ne’ebé hetan estragus. Arguidu sira mós fó indeminizasaun US$ 50.00 ba lezadu Marcelo da Costa. Arguidu sira mós husu deskulpa ba lezadu sira no deklara katak arrepende ona sira ninia hahalok no promete sei la komete tan krime hasoru lezadu sira  iha futuru. Lezadu sira konkorda ho pedidu ne’e no husu ba tribunál atu dezisté sira ninia-keixa hasoru arguidu sira. 



Alegasaunfinál

Prokuradór no defeza apresia akordu dame ne’ebé parte rua deside ona no husu ba Tribunál atu omologa prosesu ne’e.



Desizaun

Bazeia ba pedidu dezisténsia hosi lezadu sira no akordu dame hosi parte rua, tribunál konklui prosesu ne’e no omologa akordu dame entre parte sira.



17. Krime danu simples

Nú. Prosesu                          : 0017/17.MFMTI

Kompozisaun Tribunál       : Singulár

Juis                                         : Dr. Nasson M.B. Sarmento 

Prokurador                            : Dr. João Godinho

Defeza                                   : Dr. Albino de Jesus Pereira

Tipu pena                              : Omologa pedidu dezisténsia keixa



Iha 27 Marsu 2018, Tribunál Distritál Suai liuhosi tribunál movél iha Distritu Manufahi,  prezide julgamentu tentativa konsiliasaun ba krime danu simples, ne’ebé envolve arguidu Satero Fernandes  hasoru lezadu Jose da Costa, iha Distritu Manufahi.



Akuzasaun Prokuradór

Prokuraór akuza katak iha 04 Dezembru 2017, iha tuku 17.00 lokraik, sein motivu ne’ebé klaru arguidu lori fatuk tuda lezadu nia vidru uma nian no vidru tahan 8 mak rahun. Hosi kada vidru ne’e ida ho folin US$25.00, vidru 8 ne’e ho totál osan US$200.00.



Prokuradór akuza arguidu kontra artigu 258 KP kona-ba danu simples ho moldura penál to’o tinan 3 ka multa.



Produsaun ba prova sira 

Bazeia ba artigu 262 KPP kona-ba tentativa ba konsiliasaun, tanba ne’e antes tama ba produsaun ba prova, juis husu atu halo tentativa konsiliasaun ba arguidu  no  lezadu.



Iha prosesu konsiliasaun ne’e, arguidu husu deskulpa no imediatamente entrega fila fali osan US$ 200.00 ba lezadu hodi troka fali vidru ne’ebé arguidu tuda rahun no deklara kedas ba tribunál katak arrepende ona nia hahalok. Lezadu konkorda ho pedidu ne’e no husu ba tribunál atu dezisté ninia-keixa hasoru arguidu.



Alegasaun finál

Prokuradór no defeza apresia akordu dame ne’ebé parte rua deside ona no husu ba tribunál atu omologa prosesu ne’e.



Desizaun

Bazeia ba pedidu dezisténsia hosi lezadu no akordu dame hosi parte rua, tribunál konklui prosesu ne’e no omologa akordu entre parte sira.



18. Krime ofensa ba integridade fízika simples ho natureza violénsia doméstika

Nú. Prosesu                          : 0005/17.MFALS

Kompozisaun Tribunál       : Singulár

Juis                                         : Dr. Nasson M.B. Sarmento

Prokuradór                            : Dr. João Godinho

Defeza                                   : Dr. Albino de Jesus Pereira

Tipu pena                           : Pena prizaun fulan 6 suspende ba tinan 1 fulan 6



Iha 27 Marsu 2018, Tribunál Distritál Suai liuhosi tribunál movél iha Distritu Manufahi, prezide julgamentu leitura sentensa ba krime ofensa ba integridade fízika simples ne’ebé envolve arguidu MdS hasoru nia feen, iha Distritu Manufahi.



Akuzasaun Prokuradór

Prokuradór akuza katak iha 01Outubru 2015, maizumenus iha tuku 12.00 meudia, arguidu basa dala 1 iha lezada nia ibun, tuku dala 1 iha lezada nia matan fukun. Arguidu mós tuku dala 3 iha lezada nia ibun no rezulta lezada oin nakukun no monu ba rai.



Prokuradór akuza arguidukontra artigu 145 KP kona-ba ofensa ba integridade fízika simples no konjuga ho artigu 2, 3, 35 letra (b) no 36 LKVD.



Produsaun ba prova sira

Durante julgamentu arguidu deklara katak iha akontesementu ne’e arguidu la tuku iha lezada nia ibun, maibé tuku iha lezada nia ulun no lezada la monu ba rai. Arguidu mós deklara katak arrepende ona nia hahalok no foin primeira-ves mai hatan iha tribunál. Iha parte seluk lezada konfirma faktus hotu iha akuzasaun, lezada mós deklara katak diak malu ona ho arguidu.



Alegasaun finál

Prokuradór konsidera faktus provadu balun bazeia bakonfisaun parsiál hosi arguiduno deklarasaun hosi lezada. Prokuradór hatutan liután katak bainhira lezada hetan kanek no ran iha lezada ninia matan-fukun, arguidu rasik mak telfone ba ambulansia hodi tula lezada ba ospitál. Mezmu iha akuzasaun la iha relatóriu médiku so iha deit fotografia. Tanba ne’e husu ba tribunál aplika pena prizaun fulan 6 suspende ba tinan 1 fulan 6.



Iha parte seluk, defeza haktuir katak arguidu deklara deit faktu sira ne’ebé nia komete, arrepende ona nia hahalok no foin primeira-vez mai hatan iha tribunál. Tanba ne’e husu ba tribunál aplika pena ne’ebé adekuadu ba arguidu.



Desizaun

Depoisde avalia faktu sira ne’ebé prodús durante julgamentu,tribunál konklui prosesu ne’e no kondena arguidu ho pena prizaun fulan 6 suspende ba tinan 1 fulan 6.



19. Kazu asaun komún atu prátika aktu (acção común para prática de acto)

Nú. Prosesu                          : 0151/17.CVTDS

Kompozisaun Tribunál       : Singulár

Juis                                         : Dr. Samuel Pacheco

Prokuradór                            : Dr. João Marques Godinho

Defeza                                   : Dr. Manuel Amaral

Desizaun                             : Aprova pedidu hosi rekerente



Iha 27 Marsu 2018, Tribunál DistritálSuai liuhosi tribunál movél iha Distritu Manufahi, prezide julgamentu ba acção común para prática de actone’ebé iha relasaun ho labarik  Vitorino Abilio Faria ho Heroesto Abilio Faria.



Fundamentasaun

Rekerida Cristiana do Roge Faria, ne’ebé reprezenta hosi prokuradór,nu’udar feen hosi matebian Domingos Abilio Pinto ne’ebé labele asesu ba osan iha bancu BNCTL. Domingos Abilio Pinto mate iha dia 25 Maiu 2016. Domingos Pinto hanesan funsionáriu públiku (profesor) ho ninia saláriu fulan ida US$ 417.00.



Banku BNCTL la premite rekerida Cristina do Rego Faria atu foti osan ne’ebé iha hela banku BNCTL, ne’ebé ho saldo atuál sei iha US$500.00. Osan refere sei uza ba alimentasaun Vitorino Abilio Faria ho Heroesto Abilio Faria. Depois Domingos Pinto mate, rekerida Cristina do Rego Faria mak tau matan ba labarik sira.



Rekerida aprezenta dokumentu sirane’ebé aneksa iha aktu sira mak hanesan, sertidaun óbituDomingos Abilio Pinto, sertidaun kazamentu entre Domingos Abilio ho Cristiana do Rego Faria nian, konta bankaria Domingos Abilio Pinto nomos sertidaun nasimento hosi Vitorino Abilio Faria no Heroesto Abilio Faria.



Bazeia ba artigu 5 (2), 20, 347(2), 790 KPSno artigu 136, 1758 to’o 1761 (2) no 1787 (1c) KCkona-ba asaun komun atu prátika aktu (Acão comun para pratica de acto) relasiona ho podér paternal.



Alegasaun finál

Prokuradór konsidera labarik ninia direitu mak aas liu, depois sira nia aman Domingos Abilio Pinto mate, tanba rekerida mak tau matan tomak ba labarik sira, desde hosi sira ninia hahan, edukasaun, saúde no seguransa.Tanba ne’e husu ba tribunál atu hatun despaixu ba banku BNCTL hodi autoriza rekerida Cristiana do Rego Faria, atu asesu ba  osan ne’ebé iha banku BNCTL.



Iha parte seluk defeza konkorda ho pedidu hosi prokuradór nian katak tribunál presiza hatun despaixu ba banku BNCTL atu autoriza rekerida Cristiana do Rego Faria atu asesu ba osan ne’ebé iha banku BNCTL.



Desizaun

Depoisde rona iha alegasaun hosi prokuradór no defezano konfirma mós ho dokumentu aneksu sira, tribunál konkorda no iha momentu ne’e kedas hatun despaixu ba banku BNCTL atu autoriza rekerida Cristinado Rego Faria bele asesu ba osan ne’ebé iha banku BNCTL.



20. Krime tentativa violasaun seksuál

   Nú. Prosesu                          : 0015/15.MFMFI

Kompozisaun Tribunál       : Koletivu

Juis                                         : Dr.Alvaro Maria Freitas, Dr. Samuel Pacheco no Dr.

  Nasson M.B. Sarmento

Prokuradór                            : Dr. Matias Soares

Defeza                                   : Dr. Albino de Jesus Pereira

Tipu pena                              : Pena prizaun tinan 3 suspende ba tinan 3



Iha 27 Marsu 2018 Tribunál Distritál Suai liuhosi tribunál movél iha Distritu Manufahi, prezide julgamentu leitura akordaun ba krime tentativa violasaun seksuál ne’ebé envolve arguidu AdS hasoru nia viziñu, iha Distritu Manufahi.



Akuzasaun Prokuradór

Prokuradór akuza katak iha 21 Setembro 2015, iha tuku 9.30 dadeer, lezada fai hela batar, arguidu bolu lezada dala 3 atu kose mina iha lezada ninia kotuk laran, tanba lezada senti kotuk laran moras maibé lezada lakohi. Mezmu nun’e arguidu kaer obriga lezada ninia liman loos dada ba hadak no kolu lezada ninia ropa, maibé lezada rejeita. Arguidu kontinua obriga lezada atu kolu ninia faru. Tanba tauk lezada mós loke ninia faru no arguidu tau mina ba lezada ninia kotuk laran. Arguidu latan lezada ba hadak leten no kontinua kose mina iha lezada nia kotuk laran to lezada toba dukur. Arguidu kolu lezada ninia kalsa to’o ain-tuur, arguidu mós hasai nia lipa no kalsa, arguidu koko atu halo relasaun seksuál ho lezada, maibé lezada hakfodak no dudu arguidu hosi ninia leten.  Arguidu kontinua hakuak metin lezada no lezada tebe arguidu to monu no depois lezada hatais fali ninia kalsa hodi halai ba ninia uma.



Prokuradór akuza arguidu kontra artigu 23 KP kona-ba tentativa no artigu 172 KP kona-ba violasaun seksuál ho ninia moldura penál tinan 5 to 15.



Produsaun ba prova sira

Durante julgamentuarguidu konfesa parsiál ba faktu sira iha akuzasaun. Arguidu deklara katak iha akontesimentu ne’e dada lezada ba hadak leten, lezada nia isin katar mak haruka arguidu kose hela mina ba kotuk laran. Arguidu la obriga lezada, arguidu kose mina ba lezada ninia kotuk laran no halo lezada to’o toba iha arguidu ninia kelen leten. Arguidu mós deklara katak la’ostentativa, maibé relasaun seksuál ne’e akontese no arguidu fó osan US$5.00 ba lezada hodi sosa mina morin.



Iha parte seluk lezada deklara katak, relasaun seksuál ne’e la konsege akontese, tanba bainhira arguidu tenta atu halo halo relasaun seksuál ho lezada, lezada tebe arguidu to’o monu ba rai, hafoin lezada dada ninia kalsa halai fali ba uma.Lezada mós deklara katak simu duni osan US$5.00, tanba deit tauk.



Tribunál halo akareasaun tanba deklarasaun arguidu ho lezada nian la hanesan, no rezultadu hosi akareasaun ne’e arguidu ho lezada mantein ho sira nia deklarasaun. Tanba ne’e tribunál afavor liu ba deklarasaun lezada nian katak relasaun seksuál ne’e seidauk akontese no arguidu halo tentativa violasaun seksuál.



Alegasaun finál

Prokuradór konsidera arguidu iha intensaun atu halo violasaun seksuál hasoru lezada maibé la konsege tanba lezada halo agresaun hasoru arguidu. Ho nune’e, prokuradór husu tribunál atu kondena arguidu pena prizaun tinan 6.



Entretantu, defeza husu ba tribunál atu konsidera artigu 24 alineia 2 kona-ba tentativa nia punilidade ne’ebé fó fatin ba pena ne’ebé hodi aplika ba krime konsumadu ho intensaun extraordinariu. Nune’e, defeza husu ba tribunál atu kondena arguidu ho pena prizaun maibé suspende.



Desizaun

Depoisde avalia faktus ne’ebé prodús durante julgamentu, tribunál prova katak arguidu provadu komete krime tentativa violasaun seksuál hasoru lezada. Tribunál konklui prosesu ne’e no kondena arguidu ho pena prizaun tinan 3 suspende ba tinan 3.

No comments: